INTELEKTINIS PROJEKTO PRODUKTAS IO3

Išvados

Veiksmai, kurių buvo imtasi kuriant trečiąjį PUZZLE projekto intelektinį produktą, leido pažvelgti į dabartinę sutrikusio intelekto asmenų padėtį, jų supratimą apie savo, kaip žmogaus, teises, įvairiose Europos šalyse. Tai mums leido pažvelgti į informacijos prieinamumą, kuri  susijusi su žmogaus teisėmis ir į tai, kaip multimedijos užsiėmimai, naudojant RIX Wiki,  gali padėti pagerinti dalyvių sąmoningumą. Remiantis  tyrimais, mes nustatėme, kad žinių kokybė ir jų kiekis apie žmogaus teises gali priklausyti nuo to, kur asmuo gyvena. Mūsų rezultatai parodė, kad Graikijoje šis suvokimas yra aukščiausio lygio. Tai gali atspindėti  ugdymo modelį, kuris yra orientuotas į savarankiškumo ugdymą ir sutrikusio intelekto asmenų socializaciją, kuri vyksta dirbant ir gaunant atlygį. Lenkijoje bei Lietuvoje modelis yra kitoks ir tai atsispindi jų tyrime, todėl vidutinis teigiamų atsakymų skaičius yra mažesnis nei Graikijoje. Be to, tyrimai parodė, kad sutrikusio intelekto asmenys ieško informacijos apie žmogaus teises, tačiau neretai randami dokumentai gali būti lengvai skaitomi, bet ne taip lengvai suprantami mūsų tikslinei auditorijai. Mes įvertinome lengvai skaitomus dokumentus ir nustatėme, kad galime juos patobulinti ir taip padidinti sutrikusio intelekto asmenų savišvietos kokybę. Taip pat nustatėme, kad multimedijos įrankius naudodami užsiėmimuose, didele dalimi dalyviams padėjome tobulinti žinias ir supratimą apie savo teises. Šiandien yra labai daug prieigų prie šiuolaikinių technologijų ir labai svarbu jas naudoti dirbant su negalią turinčiais žmonėmis, nes įrodyta, kad tai turi teigiamą poveikį. Suderinus šiuos užsiėmimus su geriau ir lengviau skaitoma technologija, galėtume dar labiau padidinti teigiamą požiūrį į neįgalių žmonių teises ateityje.

Darbas PUZZLE projekte įrodė rekomendacijų ir instrukcijų naudingumą, kurios padeda sutrikusio intelekto žmonėms rasti lengvesnę prieigą prie informacijos apie žmogaus teises.

Tai yra pateikiama apačioje:

Žinios apie sutrikusio intelekto asmenų teises: rekomendacijos gerinančios mokymosi potencialą

Literatūros apžvalga ir apklausa atlikta PUZZLE  projekto metu atskleidė, kad  sutrikusio intelekto asmenys Graikijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje susiduria su kliūtimis gaunant  informaciją apie žmogaus teises ir turi mažai žinių apie jas. Buvo nustatyta, kad asmens  žinios apie žmogaus teises gali būti neprieinamos,  jei sutrikusio intelekto asmuo:

  • nežino, kad egzistuoja žmogaus teisės;
  • negali gauti informacijos;
  • negali suprasti informacijos;
  • yra priklausomas nuo kitų pagalbos.

Siekiant spręsti šias pagrindines kliūtis, apžvalga ir apklausa atskleidė keletą galimų sprendimų, kurie gali būti naudingi sutrikusio intelekto asmenims, skatinant jų domėjimąsi.

Didžioji dalis sutrikusio intelekto asmenų nežino žmogaus teisių.

 

  • Siekimas užsiimti veikla, kuri gali padėti šiems asmenims didinti jų informuotumą apie pagrindines teises. Tai gali būti įgyvendinta pasitelkiant:

  • Ugdytojus (pedagogus, tėvus, globėjus), kurie padėtų įgalinti intelekto sutrikimą turinčius asmenis, skatindami suprasti savo teises ir suteikdami galimybes jas taikyti kasdieniame gyvenime.
  • Multimedijos užsiėmimus, kurie palengvintų šį procesą.

Sutrikusio intelekto asmenys susiduria su kitokio pobūdžio problemomis gaunant informaciją apie pagrindines žmogaus teises.

 

  • Sutrikusio intelekto asmenys neturi pakankamų raštingumo įgūdžių, kurie leistų jiems aktyviai ieškoti ir rasti reikiamą informaciją. Dažniausiai jie renka informaciją iš socialines paslaugas teikiančių įstaigų, tėvų ir mokyklos, nors kai kurie žino, kad ši informacija gali būti randama internete. Galimybę susipažinti su informacija gali palengvinti:

  • Pedagogų, tėvų ir globėjų įgalinimas, kurie turi būtinų žinių, kaip padėti sutrikusio intelekto asmenims, gauti informaciją.
  • Siekimas palengvinti prieigą prie interneto ir kitų informacijos šaltinių.

Sutrikusio intelekto asmenims sunku suprasti informaciją apie žmogaus teises.

  • Informacija turėtų būti pateikiama labai aiškiai ir tokia forma, kad būtų paprasta ne tik skaityti, bet ir suprasti. Lengvai skaitomas formatas gerokai sumažinančias pastangas. Tekstas turi būti:
  • Pateikiamas aiškiai:
    • Nevartojami išsireiškimai, sunkūs žodžiai, žodžiai su dviguba reikšme.
  • Ne per daug ilgas tekstas puslapyje,
  • Sudėtinga informacija susiskirstoma į mažas dalis,
  • Pateikiami pavyzdžiai, jeigu yra galimybė,
  • Naudojamos iliustracijos/nuotraukos padeda skaitytojui geriau suprasti aiškinamą tekstą. Jos turėtų būti:
  • Aiškiai sujungtos su tekstu,
  • Pažįstamos skaitytojui,
  • Konkrečios, bet ne abstrakčios,
  • Orientuotos į tikslinės grupės išankstines žinias ir galimybes,
  • Susijusios su sutrikusio intelekto asmenų tėvais/globėjais/auklėtojais.
  • Informacija apie žmogaus teises turi būti pateikta skirtingais formatais, kadangi net ir labai paprastą tekstą sutrikusio intelekto asmenims dažnai yra per sunku suprasti.

  • Tekstą naudoti kartu su IT priemonėmis, tai yra, pasitelkiant multimediją (nuotraukas, video ir garso įrašus).Tai padeda sutrikusio intelekto asmenims suvokti informaciją.
  • Taikyti multimedijos atstovavimo sau principą, kuris tiesiogiai įtraukia individą ir gali būti naudojamas informacijai supaprastinti, neprarandant ir nekeičiant jos esmės.
  • Multimedijos atstovavimo sau užsiėmimai palengvina informacijos supratimą apie žmogaus teises.

Sutrikusio intelekto asmenys yra priklausomi  nuo kitų paramos.

  • Atstovavimas sau pasitelkiant multimediją -naudojant paveikslėlius, tekstą, garsą, vaizdo medžiagą, meną ir žaidimus, gali padėti sutrikusio intelekto žmonėms efektyviai išreikšti savo norus, svajones, idėjas ir pageidavimus.
    • Taikyti multimedijos atstovavimo sau įrankius ir pagrindinius principus, siekiant pagerinti asmens savarankiškumą.
    • Sutrikusio intelekto asmenys turi aktyviai dalyvauti pokalbiuose apie žmogaus teises.
    • Stiprinti sutrikusio intelekto asmenų dalyvavimo galimybes ir naudojimąsi savo, kaip žmogaus, teisėmis.
    • Padėti sutrikusio intelekto asmenims išmokti atstovauti save.

Spausdinti El.paštas

Europiniai standartai padaro informaciją lengvai skaitoma ir suprantama

Mums reikia daugiau informacijos, kuria galima būtų lengvai skaityti ir suprasti.

Mes turime laikytis tų pačių standartų.

Mes turime parengti informaciją teisingai.

Mes turime laikytis paprastų taisyklių, kad informaciją būtų lengva skaityti ir suprasti.

 

Skaityti daugiau

http://easy-to-read.eu/?page_id=173&lang=lt

Spausdinti El.paštas

http://easy-to-read.eu/?page_id=159&lang=lt

Inclusion Europe sukūrė lengvai skaitomos kalbos logotipą.

Jeigu matote logotipą ant dokumento, tai reiškia, kad dokumentą yra lengva skaityti ir suprasti.

Kiekvienas gali naudotis logotipu.
Jūs galite naudoti logotipą savo lengvai suprantamame dokumente, buklete ar svetainėje.
Jūs neturite mokėti už logotipo naudojimą.

Jūs turite laikytis tam tikrų taisyklių:

  • Jūsų dokumentas turi būti parašytas pagal lengvai skaitomos kalbos taisykles.
    Taisyklės yra vadinamos lengvai skaitomos kalbos Europiniais standartais ir skirtos tam, kad informaciją būtų lengva skaityti ir suprasti.
  • Mažiausiai 1 žmogus su proto negalia turi perskaityti jūsų dokumentą ir pasakyti, kad buvo lengva skaityti ir suprasti.

Žemiau galite rasti keletą taisyklių, kaip naudotis lengvai skaitomos kalbos logotipu.

Sąlygos, kurių reikia laikytis, naudojant lengvai skaitomos kalbos logotipą

  1. Žmonės, kurie naudoja logotipą, turi laikytis Europinių standartų, kad infomacija būtų pateikta lengvai skaitoma ir suprantama kalba.
  2. Logotipas turi būti:
    Spalva: Mėlyna:

PANTONE – 072;
CMYK – Žydra 100%, Purpurinė 87%, Juoda 6%;
RVB: 26-63-147;
WEB: # 333399

Minimalus dydis: 15mm

  1. Vienas ar keli asmenys, turintys proto negalią, kurių gimtoji kalba yra naudojama jūsų tekste, turėtų perskaityti ir paredaguoti Jūsų publikaciją. Buklete reikia nurodyti redaktoriaus vardą.
  2. Jūsų publikacijose reikia paminėti tokį sąkinį: “© Europos lengvai skaitomos kalbos logotipas: Inclusion Europe. Daugiau informacijos www.easy-to-read.eu “.
  3. Jūs turite atsiųsti mums dvi kiekvienos publikacijos kopijas. Jeigu yra elektroninė versija, turite pateikti mums nuorodą su atitinkamu URL. Mes vieną kopiją įtrauksime į mūsų lengvai skaitomos kalbos biblioteką, antrą kpiją naudosime tam, kad skleisti publikaciją tarp mūsų narių.

„Inclusion Europe “pasilieka sau teisę atšaukti leidimą naudoti lengvai skaitomos kalbos Europinį logotipą, jeigu pateiktos publikacijos iškels rimtų abejonių dėl lengvai skaitomos kalbos taisyklių laikymosi rengimo metu.

Spausdinti El.paštas

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija

tai Susitarimas.

Valstybės, kurios sudaro Jungtinių Tautų Organizaciją

susitarė dėl neįgalių žmonių teisių.

Šį Susitarimą valstybės priėmė

2006 metais gruodžio 13 dieną Jungtinių Tautų Organizacijoje.

Jungtinių Tautų Organizaciją sudaro 192 pasaulio valstybės.

Lietuvos valstybė įstojo į šią organizaciją 1991 metais.

Konvenciją gali pasirašyti visos pasaulio valstybės.

Pasirašymas reiškia, kad valsstybė įsipareigoja laikytis šio Susitarimo.

Lietuvos valstybė 2007 m. kovo 30 d. pasirašė šį Susitarimą.

Kad Susitarimas pradėtų galioti valstybėje,

vien jos pasirašymo nepakanka.

Valstybė taip pat turi ratifikuoti šį Susitarimą.

Ratifikavimas reiškia patvirtinimą, kad tos valstybės gyventojai

gyvens pagal Susitarimo taisykles.

Lietuvos valstybė šį Susitarimą ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d.

l

Šį dokumentą skaitykite lengvai skaitoma kalba.

http://www.easy.lnf.lt/index.php?option=com_content&view=category&id=5%3Ajungtini-taut-negalij-teisi-konvencija&layout=blog&Itemid=14&lang=lt

Spausdinti El.paštas

Ar sutrikusio intelekto asmuo gali patirti diskriminaciją dėl savo negalios?

Ar sutrikusio intelekto žmogus supranta, kad yra diskriminuojamas?

Kviečiame paskaityti apie diskriminaciją.

Atorius: http://www.easy.lnf.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=82%3Akas-yra-diskriminacija&catid=25%3Adiskriminacija&Itemid=81&lang=lt

Lietuvos šalyje yra įstatymas, kuris

draudžia blogai elgtis su kitu žmogum

vien dėl to, jog tas žmogus yra:

  • vyras ar moteris;
  • kitos odos spalvos, arba kitos rasės;
  • kilęs iš kitos šalies arba kitokios tautybės;
  • kitos religijos, pavyzdžiui:

musulmonas, judėjas, protestantas, katalikas, stačiatikis

ar dar kokios nors religijos.

Arba tas žmogus neturi religijos.

  • kitos lytinės orientacijos;
  • yra senas arba jaunas;
  • neįgalus.

Mes vadiname diskriminacija,

jei kiti žmonės vien dėl šių priežasčių su kitais žmonėmis blogai elgiasi.

 

 

Kai kada žmonės gali ir su tavimi blogai elgtis

vien dėl to, jog jie galvoja, kad tu gali būti kitoks nei jie.

Tai mes taip pat vadiname diskriminacija.

Pavyzdžiui, žmonės galvoja, kad tu esi romų tautybės.

Jie nenori su tavimi draugauti.

Kai kada žmonės gali su tavimi blogai elgtis

jei tavo draugas ar šeimos narys priklauso išvardintoms žmonių grupėms.

Tai mes taip pat vadiname diskriminacija.

Pavyzdžiui žmonės žino, jog tavo kaimynas yra gėjus.

Ir todėl pradeda su tavimi blogai elgtis ar skriausti.

Kai žmonės su tavimi blogai elgiasi ar skriaudžia

dėl tų priežasčių, kurias mes išvardijome,

mes tai vadiname tiesiogine diskriminacija.

Kitų žmonių tiesioginę diskriminaciją

Lietuvos šalies įstatymai draudžia.

ai kada labai sunku suprasti, kad

su tavimi elgiasi neteisingai ar blogai.

Pavyzdžiui, aklas žmogus turi šunį palydovą.

Jis nori nueiti į restoraną.

Restorano šeimininkas šuns į restoraną neįleidžia, nes

galvoja, jog šuo išgąsdins kitus lankytojus.

Jei šeimininkas neįleistų aklo žmogaus, nes jis yra aklas,

tai būtų tiesioginė diskriminacija.

Šeimininkas neįleidžia aklo žmogaus šuns,

kuris jam padeda vaikščioti.

Todėl aklas žmogus taip pat negali eiti į restoraną.

Tai mes vadiname netiesiogine diskriminacija.

 

Spausdinti El.paštas

  • 1
  • 2
Click to listen highlighted text! Powered By GSpeech